Šie trys žodžiai apibūdina vieną laiko ašį, bet joje — skirtingus dalykus.

Menopauzė yra taškas: paskutinės gyvenimo menstruacijos. Jis turi vieną stebinančią savybę — nustatomas tik atgaline data. Niekas nežino „šiandien man menopauzė“; tai paaiškėja tik tada, kai po kurių nors menstruacijų praeina 12 mėnesių iš eilės be jokio kraujavimo (ir nėra kito šios pertraukos paaiškinimo, pvz., vaistų poveikio). Tada paaiškėja, kad tos menstruacijos buvo paskutinės. Dažniausiai tai įvyksta tarp 45 ir 55 metų — tačiau vien amžius nieko nelemia.

Perimenopauzė (laikotarpis apie menopauzę) yra pereinamųjų pokyčių laikotarpis apie šį tašką — paprastai keleri metai, kiekvienai moteriai skirtingos trukmės. Pagal WHO apibrėžimą jis baigiasi praėjus metams po paskutinių menstruacijų. Pirmasis juntamas signalas dažniausiai (nors ne visada) yra menstruacijų ritmo pokytis: jos tampa retesnės, dažnesnės ar kitokios nei įprastai; kai kurioms moterims jos staiga liaujasi, be „įspėjimo“. Šiuo laikotarpiu gali atsirasti ir kitų negalavimų — jiems skiriame atskirus straipsnius.

Postmenopauzė yra visas gyvenimas po menopauzės — t. y. laikas, prasidedantis po tų 12 mėnesių be menstruacijų. Tai nėra „temos pabaiga“: sveikatai tais metais skiriame atskirą straipsnį.

Kodėl verta žinoti šias sąvokas? Dėl dviejų praktinių priežasčių. Pirma, jos palengvina pokalbį — „manau, kad esu perimenopauzėje, menstruacijos sutriko“ gydytojui pasako daugiau nei bendras „kažkas vyksta“. Antra, jos nustato vieną svarbią saugumo ribą: jei nuo paskutinių menstruacijų praėjo 12 mėnesių ar daugiau, apie bet kokį kraujavimą ar tepimą pranešk gydytojui — užsiregistruok artimiausiam galimam laikui, net po vieno nedidelio epizodo. O jei pereinamojo laikotarpio negalavimai apsunkina gyvenimą — tai irgi tema vizitui, nelaukiant, „kol praeis“.

Šaltiniai: WHO — Menopause