Šie trys žodžiai apibūdina vieną laiko ašį, bet kiekvienas joje žymi ką kita.

Menopauzė yra taškas: paskutinės mėnesinės gyvenime. Ji turi vieną netikėtą savybę — atpažįstama tik atgaline data. Niekas nežino „šiandien man menopauzė“; tai paaiškėja tik tada, kai nuo kurių nors mėnesinių praeina 12 mėnesių iš eilės be jokio kraujavimo (ir ši pertrauka neturi kito paaiškinimo, pvz., vaistų poveikio). Tada paaiškėja, kad tos mėnesinės buvo paskutinės. Dažniausiai tai nutinka tarp 45 ir 55 metų — bet pats amžius nieko nenulemia.

Perimenopauzė yra pereinamųjų pokyčių laikotarpis aplink šį tašką — paprastai keleri metai, kiekvienai moteriai skirtingos trukmės. Pirmasis pastebimas ženklas dažniausiai (nors ne visada) yra mėnesinių ritmo pokytis: jos retesnės, dažnesnės ar kitokios nei įprastai; daliai moterų jos liaujasi staiga, be „įspėjimo“. Šiuo metu gali atsirasti ir kitų negalavimų — jiems skiriame atskirus straipsnius.

Postmenopauzė yra visas gyvenimas po menopauzės — tai yra laikas, prasidedantis po tų 12 mėnesių be mėnesinių. Tai nėra „temos pabaiga“: sveikatai šiais metais skiriame atskirą straipsnį.

Kam žinoti šias sąvokas? Dėl dviejų praktinių priežasčių. Pirma, jos palengvina pokalbį — „turbūt esu perimenopauzėje, mėnesinės išsiderino“ gydytojui pasako daugiau nei bendras „kažkas vyksta“. Antra, jos nubrėžia vieną svarbią saugumo ribą: jei nuo paskutinių mėnesinių praėjo 12 mėnesių ar daugiau, apie bet kokį kraujavimą ar tepimą pranešk gydytojui — užsiregistruok artimiausiam galimam laikui, net po vieno menko epizodo. O jei pereinamojo laikotarpio negalavimai apsunkina tau gyvenimą — tai irgi tema vizitui, nelaukiant, „kol praeis“.

Šaltiniai: [1] WHO — Menopause (fact sheet); [2] NHS inform — Menopause.