Vadovėlinis ciklas trunka apie 28 dienas, bet retai kuri jį turi „kaip laikrodį“. Ciklo trukmė skiriasi tarp moterų, taip pat ir tai pačiai moteriai kiekvieną mėnesį — tam tikras kintamumas yra įprastas ir pats savaime nereiškia ligos.

Yra gyvenimo laikotarpių, kai nereguliarumas tiesiog būdingas: pirmieji metai po pirmųjų mėnesinių (ciklai gali „nusistovėti“ net dvejus metus), laikas po gimdymo ir žindymo laikotarpis, taip pat perimenopauzė, tai yra pokyčių metai prieš menopauzę. Kraujavimo ritmą keičia ir stresas, kelionės, infekcijos (peršalimas), liga, intensyvus fizinis krūvis, mityba, kai smarkiai ribojamos kalorijos, — ir labai dažnai hormoninė kontracepcija: tada kraujavimas tampa nereguliarus, negausus arba išnyksta. Jei vartoji kontracepciją ar kitus ciklą veikiančius vaistus, kraujavimo pokytis pirmiausia yra pokalbio apie vaistą tema — o ne priežastis pačiai jį nutraukti.

Kada verta užsiregistruoti? Paprasta taisyklė: kai kas nors aiškiai pasikeitė, palyginti su tavo ankstesniu modeliu, arba kai nereguliarumas tave neramina ar apsunkina planus (pvz., bandymą pastoti). Nereikia atitikti jokios ribos ar ką nors „įrodinėti“ — užtenka pasakyti, kaip buvo ir kaip yra dabar. Per vizitą paprastai praverčia viena informacija: paskutinių mėnesinių pirmosios dienos data; jei nori, gali užsirašyti ir kitų kraujavimų datas.

Nepriklausomai nuo viso kito, gydytojui pranešk apie: kraujavimą tarp mėnesinių, kraujavimą po lytinių santykių, bet kokį kraujavimą po menopauzės — o jei mėnesinės vėluoja ir nėštumas galimas, pirmiausia atlik nėštumo testą.

Skubi pagalba: labai gausus kraujavimas su silpnumu, galvos svaigimu ar bloga savijauta yra situacija, kai reikia skubiai kreiptis į gydytoją, o ne laukti tik vėlesniam laikui suplanuoto vizito.

Šaltiniai: [1] NHS — Irregular periods; [2] NHS inform — Irregular periods.