Vadovėlinis ciklas trunka apie 28 dienas, tačiau nedaugeliui jis eina „kaip laikrodis“. Ciklo trukmė skiriasi tarp moterų ir tos pačios moters nuo mėnesio iki mėnesio — tam tikras svyravimas yra įprastas ir pats savaime nereiškia ligos.
Yra gyvenimo laikotarpių, kai nereguliarumas net būdingas: pirmieji metai po pirmųjų menstruacijų (ciklo ritmas dar gali nusistovėti), laikotarpis po gimdymo ir žindymas bei perimenopauzė, t. y. pokyčių metai prieš menopauzę. Kraujavimų ritmą keičia ir stresas, kelionės, infekcijos (peršalimas), liga, intensyvus fizinis krūvis, kalorijas ribojanti dieta — ir labai dažnai hormoninė kontracepcija: tuomet kraujavimai tampa nereguliarūs, negausūs arba išnyksta. Jei vartoji kontraceptikus ar kitus ciklą veikiančius vaistus, kraujavimų pokytis pirmiausia yra tema pokalbiui apie vaistą — ne priežastis savarankiškai jį nutraukti.
Kada verta užsiregistruoti vizitui? Paprasta taisyklė: kai kas nors aiškiai pasikeitė, palyginti su tavo iki šiol buvusiu modeliu, arba kai nereguliarumas kelia nerimą ar trukdo tavo planams (pvz., bandymams pastoti). Nereikia pasiekti jokios ribos ar ką nors „įrodyti“ — pakanka papasakoti, kaip buvo ir kaip yra dabar. Vizito metu dažnai padeda vienas duomuo: paskutinių menstruacijų pirmosios dienos data; jei nori, gali užsirašyti ir kitų kraujavimų datas.
Bet kuriuo atveju pranešk gydytojui: apie kraujavimus tarp menstruacijų, kraujavimą po lytinių santykių, bet kokį kraujavimą po menopauzės — o jei menstruacijos nevyksta ir nėštumas galimas, pirmiausia pasidaryk nėštumo testą.
Skubi pagalba: labai gausus kraujavimas su silpnumu, galvos svaigimu ar bloga bendra savijauta yra situacija, kai reikia skubiai kreiptis į gydytoją, o ne vizitas, kurį dar reikia suplanuoti.
Šaltiniai: NHS — Irregular periods