Nėra vienos mėnesinių gausumo „normos“, su kuria turėtum save lyginti. Mėnesinės skiriasi tarp moterų, taip pat ir tai pačiai moteriai skirtingais gyvenimo laikotarpiais. Todėl svarbiausias klausimas yra ne „kiek turėčiau kraujuoti?“, o: ar kraujavimas trikdo mano gyvenimą?

Gausių mėnesinių požymiai, pavyzdžiui: įklotas ar tamponas permirksta maždaug kas valandą, kelias valandas iš eilės; tau reikia dvigubos apsaugos (tampono ir įkloto vienu metu); atsiranda didelių krešulių; kraujavimas trunka ilgiau nei savaitę; pasitaiko, kad kraujas prasisunkia ant drabužių ar patalynės; kraujavimo dienomis atsisakai darbo, planų ar įprastos veiklos. Jei tai skamba pažįstamai — verta užsiregistruoti vizitui. Ne todėl, kad tikrai vyksta kas nors blogo, o todėl, kad tokį kraujavimą galima ir verta ištirti, o dažnai ir palengvinti.

Svarbu dar viena: ilgalaikis didelis kraujo netekimas ilgainiui gali sukelti mažakraujystę (anemiją) — todėl gausias mėnesines kartais lydi nuolatinis nuovargis ir silpnumas. Tai dar viena priežastis apie gausias mėnesines pasakyti gydytojui, o ne jų ignoruoti.

Prieš vizitą verta sukaupti kelis stebėjimus: kiek dienų trunka kraujavimas, kaip dažnai keiti higienos priemones ir ką tau apsunkina kasdieniame gyvenime. Trumpi užrašai padeda įsiminti smulkmenas ir perduoti gydytojui tai, kas tau svarbu. Tačiau išsamaus įrašo turėti nebūtina — pasakyk, ką pastebėjai, ir neatidėliok vizito dėl to, kad neturi užrašų.

Atskira taisyklė: apie kraujavimą ar tepimą po lytinių santykių, tarp mėnesinių ar po menopauzės gydytojui pranešk visada — nesvarbu, kokios tavo mėnesinės.

Skubi pagalba: labai gausus kraujavimas su silpnumu, galvos svaigimu, jausmu, kad tuoj nualpsi, nualpimu ar stipriu skausmu yra situacija, kai reikia skubiai kreiptis medicinos pagalbos.

Šaltiniai: [1] NHS — Heavy periods; [2] NHS įstaigų informacija pacientėms.