Nėra jokios menstruacijų gausumo „normos“, su kuria turėtum save lyginti. Menstruacijos skiriasi tarp moterų ir net tos pačios moters skirtingais gyvenimo laikotarpiais. Todėl svarbiausias klausimas yra ne „kiek turėčiau kraujuoti?“, o: ar kraujavimas trukdo mano gyvenimui?
Gausių menstruacijų požymiai, pavyzdžiui: įklotas ar tamponas prisisunkia maždaug kas valandą kelias valandas iš eilės; reikia dvigubos apsaugos (tampono ir įkloto kartu); atsiranda didelių krešulių; kraujavimas trunka ilgiau nei savaitę; pasitaiko, kad prateka ant drabužių ar patalynės; kraujavimo dienomis atsisakai darbo, išėjimų ar įprastos veiklos. Jei tai skamba pažįstamai, verta užsiregistruoti vizitui. Ne todėl, kad tikrai vyksta kažkas blogo, o todėl, kad tokius kraujavimus galima ir verta ištirti — o dažnai ir palengvinti.
Svarbu ir tai: ilgalaikis didelis kraujo netekimas ilgainiui gali sukelti mažakraujystę — todėl jį kartais lydi nuolatinis nuovargis ir silpnumas. Tai dar viena priežastis papasakoti gydytojui apie gausias menstruacijas, o ne jų nepaisyti.
Prieš vizitą verta surinkti kelis pastebėjimus: kiek dienų trunka kraujavimas, kaip dažnai keiti higienos priemones ir ką tai apsunkina kasdienybėje. Trumpi užrašai padeda atsiminti smulkmenas ir perduoti gydytojui tai, kas tau svarbu. Vis dėlto išsamaus įrašo nereikia — papasakok, ką pastebėjai, ir neatidėk vizito dėl užrašų trūkumo.
Atskira taisyklė: kraujavimą ar tepimą po lytinių santykių, tarp menstruacijų ar po menopauzės visada pranešk gydytojui — nepriklausomai nuo to, kokios tavo menstruacijos.
Skubi pagalba: labai gausus kraujavimas su silpnumu, galvos svaigimu, alpimo pojūčiu, alpimu ar stipriu skausmu yra situacija, kai reikia skubiai kreiptis medicininės pagalbos.
Šaltiniai: NHS — Heavy periods · NICE NG88