Beveik kiekviena iš mūsų turi spragų užrašuose: atostogų savaitė, kelios pamirštos dienos, ilgesnė pertrauka. Tai normalu. Verta tik žinoti, kaip tokias spragas skaityti.

Svarbiausia taisyklė: trūkstamas įrašas yra trūkstama informacija — o ne informacija, kad nieko nevyko.

Diena be užrašo nėra tas pats, kas diena su užrašu „jaučiuosi gerai“. Kai po kurio laiko peržiūri savo stebėjimus (arba rodai juos gydytojui), tuščias dienas vertink kaip „nežinau“, o ne kaip „viskas buvo gerai“. Tuščių dienų skaitymas kaip gerų gali iškreipti vaizdą — į kurią pusę, nežinia, nes būtent tai ir nebuvo užrašyta.

Todėl padeda trys skirtingos įrašų rūšys: „turiu simptomą“, „neturiu simptomo“ (vertingas įrašas!) ir — kai pildai atgaline data — „neprisimenu“. Trumpas užrašas „be skausmo“ pasako daugiau nei tuščia diena. O jei ką nors papildai po kelių dienų, pažymėk, kad tai papildymas — pavyzdžiui, data, kada įrašą papildei. Taip tu ir gydytojas atskirsite tos dienos stebėjimą nuo to, ką prisimeni iš atminties.

Ar spragos nuvertina tavo užrašus? Ne. Ir nereguliarūs užrašai padeda pastebėti, kas kartojasi, ir pasiruošti klausimus vizitui. Nereikia ir nieko „atsigriebti“ — nuoširdus įrašas su spragomis geriau nei per prievartą papildytas. Reguliarumas yra naudingas įprotis, o ne pareiga.

Ir taisyklė, svarbesnė už visas: užrašai niekada nėra bilietas pas gydytoją.

Jei kas nors tave neramina, užsiregistruok artimiausiam galimam laikui — gali ateiti be jokių užrašų. Atsiradus staigiems simptomams, tokiems kaip labai gausus kraujavimas ar staigus stiprus skausmas, kreipkis pagalbos skubiai.