Beveik kiekvienos iš mūsų užrašuose yra spragų: atostogų savaitė, kelios pamirštos dienos, ilgesnė pertrauka. Tai normalu. Tiesiog verta žinoti, kaip tokias spragas skaityti.
Svarbiausia taisyklė: įrašo nebuvimas yra informacijos nebuvimas — o ne informacija, kad nieko neįvyko. Diena be užrašo nėra tas pats, kas diena su užrašu „jaučiuosi gerai“. Jei vėliau peržiūrėsi savo pastebėjimus (ar parodysi juos gydytojui), tuščias dienas laikyk „nežinau“, o ne „viskas buvo gerai“. Tuščias dienas skaitant kaip geras, vaizdas gali iškreipti — kuria kryptimi, niekas nežino, nes būtent to neužrašei.
Todėl padeda trys skirtingi įrašų tipai: „turiu simptomą“, „neturiu simptomo“ (tai vertingas įrašas!) ir — kai papildai vėliau — „neprisimenu“. Trumpas užrašas „be skausmo“ pasako daugiau nei tuščia diena. O jei ką nors papildai po kelių dienų, pažymėk, kad tai papildymas — pavyzdžiui, papildymo data. Taip tu ir gydytojas atskirsite tos dienos pastebėjimą nuo to, ką atkuri iš atminties.
Ar spragos atima užrašų vertę? Ne. Net nereguliarūs užrašai padeda pastebėti tai, kas kartojasi, ir pasiruošti klausimus vizitui. Taip pat nieko nereikia „atsigriebti“ — geriau sąžiningas įrašas su spragomis nei per prievartą užpildytas. Reguliarumas yra naudingas įprotis, o ne prievolė.
Ir svarbiausia taisyklė iš visų: užrašai niekada nėra bilietas pas gydytoją. Jei kas nors kelia nerimą, užsiregistruok artimiausiam galimam laikui — gali ateiti be jokių įrašų. Esant staigiems simptomams, pavyzdžiui, labai gausiam kraujavimui ar staigiam stipriam skausmui, skubiai ieškok pagalbos.