Jei nuo tavo paskutinių menstruacijų praėjo metai ar daugiau ir atsirado kraujavimas ar tepimas iš lytinių takų — užsiregistruok pas gydytoją artimiausiam galimam laikui. Ši taisyklė galioja bet kokioje situacijoje: ir negausiam, vienkartiniam, neskausmingam ar jau liovusiam kraujavimui.
Kodėl tai svarbu, jei dažniausiai nieko rimto nevyksta? Todėl, kad to negalima nustatyti „iš akies“. Kai kurioms moterims priežastis pasirodo nepavojinga — pavyzdžiui, gleivinės suplonėjimas dėl mažesnio hormonų kiekio ar gerybinis polipas. Tačiau kraujavimas po menopauzės gali būti ir rimtesnės ligos simptomas, o atskirti vieną nuo kito gali tik gydytojas po apžiūros. Ankstyvas įvertinimas padeda nustatyti priežastį ir pasirinkti tolesnius veiksmus.
Ko nedaryti: nelauk, „ar pasikartos“. Neaiškink kraujavimo amžiumi, pastangomis ar stresu. Neatidėk vizito, kad pirmiausia ką nors stebėtum ar užsirašytum — užrašai gali padėti pokalbyje, bet jiems nereikalingi; gali ateiti ir be nieko.
Jei vartoji menopauzės hormonų terapiją: taikant kai kurias schemas mėnesinis kraujavimas yra planuotas — tada gydytojas pasakys, ko tikėtis. Apie kraujavimą, kuris skiriasi nuo planuoto (netikėtas, gausus, užsitęsęs), pranešk gydytojui. Nenutrauk terapijos savarankiškai.
Kaip gali vykti vizitas: gydytojas paklaus apie aplinkybes, apžiūrės tave ir dažnai paskirs transvaginalinį ultragarsinį tyrimą; kartais reikia papildomų tyrimų — apie jų eigą informuos įstaiga.
Skubi pagalba: jei kraujavimas gausus ar jį lydi stiprus skausmas, galvos svaigimas ar bloga savijauta — skubiai ieškok pagalbos, nelauk suplanuoto laiko.
Šaltiniai: NHS — Postmenopausal bleeding