Jei nuo tavo paskutinių mėnesinių praėjo metai ar daugiau ir atsirado kraujavimas ar tepimas iš lytinių takų — užsiregistruok pas gydytoją artimiausiam galimam laikui. Ši taisyklė galioja kiekvienu atveju: ir kai kraujavimas menkas, vienkartinis, neskausmingas ar jau liovėsi.

Kodėl tai svarbu, jei dažniausiai nieko rimto nevyksta? Todėl, kad to nematyti „iš akies“. Daliai moterų priežastis pasirodo esanti nepavojinga — pavyzdžiui, gleivinės suplonėjimas, susijęs su mažesniu hormonų kiekiu, arba gerybinis polipas. Tačiau kraujavimas po menopauzės gali būti ir rimtesnės ligos simptomas, o atskirti viena nuo kita gali tik gydytojas, atlikęs apžiūrą. Greitas įvertinimas leidžia laiku nustatyti priežastį — tada tinkamo gydymo galimybės didžiausios.

Ko nedaryti: nelauk, „ar pasikartos“. Neaiškink kraujavimo amžiumi, krūviu ar stresu. Neatidėliok vizito tam, kad pirmiausia ką nors pastebėtum ar užsirašytum — užrašai gali padėti pokalbyje, bet jam nėra būtini; gali ateiti be nieko.

Jei taikoma menopauzės hormonų terapija: kai kurioms schemoms reguliarus mėnesinis kraujavimas yra planuotas — tada gydytojas pasakys, ko tikėtis. Apie kitokį nei planuotas kraujavimą (netikėtą, gausų, užsitęsusį) pranešk gydytojui. Pati terapijos nenutrauk.

Kaip gali atrodyti vizitas: gydytojas paklaus apie aplinkybes, tave apžiūrės ir dažnai skirs transvaginalinį ultragarsą; kartais reikia papildomų tyrimų — apie jų eigą tave informuos gydymo įstaiga.

Skubi pagalba: jei kraujavimas gausus arba jį lydi stiprus skausmas, galvos svaigimas ar bloga savijauta — kreipkis pagalbos skubiai, nelauk suplanuoto laiko.

Šaltiniai: [1] NHS — Post-menopausal bleeding; [2] NHS įstaigų informacija pacientėms (Devon, Gloucestershire).